Lanolinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina avių riebalinės liaukos. Pagrindinė jo biologinė funkcija – apsaugoti gyvūno odą ir ją dengiančią vilną nuo drėgmės, vėjo, saulės spindulių ir kitų aplinkos veiksnių.

Funkciniu požiūriu jį galima palyginti su žmogaus riebalais. Panašiai kaip ir natūralus žmogaus odos lipidų sluoksnis, lanolinas yra atsakingas už tinkamo odos paviršiaus drėkinimo ir apsaugos lygio palaikymą.

Pavadinimas „lanolinas“ kilęs iš lotyniškų žodžių lana, reiškiančio vilną, ir oleum, reiškiančio aliejų. Nors šis terminas vartojamas jau daugelį metų, šiuolaikinis mokslas rodo, kad lanolinas nėra nei įprasti riebalai, nei tipiškas aliejus. Tai itin sudėtingas cheminių junginių mišinys, kurio struktūra lemia unikalias jo savybes.

Avių vilnoje lanolino kiekis gali svyruoti nuo kelių iki daugiau nei dvidešimties procentų žaliavos svorio. Šis kiekis priklauso nuo tokių veiksnių kaip avių veislė, aplinkos sąlygos ir gyvulininkystės būdas.

Kaip gaunamas lanolinas?

Lanolino gavimo procesas prasideda po avių kirpimo. Žaliava išgaunama iš vilnos skalbimo ir valymo metu. Priešingai populiariam įsitikinimui, lanolino išgavimas nekenkia gyvūnams ir yra natūrali vilnos panaudojimo proceso dalis.

Pirmasis iš vilnos gaunamas produktas yra neapdorotas lanolinas – neapdorota lanolino forma, kurioje yra daugybė natūralios ir aplinkos kilmės teršalų. Be paties lanolino, jame taip pat yra dirvožemio, dulkių, mineralinių druskų, organinių medžiagų ir kitų iš vilnos gautų komponentų likučių.

Gauta medžiaga dar netinka kosmetikos ar farmacijos reikmėms. Tik daugiapakopis valymo procesas leidžia gauti lanoliną, kuris atitinka griežtus šiuolaikinės kosmetologijos ir farmacijos kokybės reikalavimus.

2.Kas tiksliai yra lanolinas ir kaip jis gaminamas?